Suaugusieji mokyklos nariai
Aikido sužavėjo tuo, jog tai kovos menai, kuriuose pagrindas grindžiamas sugebėjimu priešininko jėgą panaudoti prieš jį patį, o ne smūgiuoti, kaip daugumoje kovos menų. Pradėjęs lankyti treniruotes supratau, jog už to slypi labai didelis susikaupimas ir atsipalaidavimas tuo pačiu metu, kas dar labiau įtraukė. Laikui bėgant netgi pradedu pajausti, jog kai kuriose gyvenimiškose situacijose reaguoju šiek tiek kitaip, nei būdavo anksčiau. Tiems, kurie dvejoja ar verta pradėti, palinkėčiau nedvejoti, nes Aikido salėje visada vyrauja pagarba vienas kitam, nesvarbu ar esi jaunas ar vyresnio amžiaus ir ką veiki gyvenime, nes gyvenime esame skirtingi, o salėje – lygūs, todėl labai smagu mokytis ir jausti kiekvieno žmogaus judesius.
Gediminas, stažas 1 metai
Kadangi Aikido „treniruotis“ pradėjau tik prieš metus, tai per tiek laiko supratau, kad aš (kaip kažkuris iš žymiųjų filosofų yra pasakęs) žinau, kad nieko nežinau, bet pradedam nuo pradžių. Jau ir pirmame sakinyje turėjau parašyti, kad „mokytis“ atėjau, o ne „treniruotis“, nes visa tai, ką darėme iš pradžių, buvo kaip pirmieji vaiko žingsniai, tik, kai vaikas bestovėdamas krinta žemyn – jis lengvai ir ramiai atsisėda, o mes atvirkščiai – įtraukiam visus raumenis, kad mums neskaudėtų, ir trenkiamės visu savo svoriu į žemę. Padedant geram Aikido mokytojui ir bendradarbiaujant su entuziastingais Aikido partneriais (ką ir radau atėjęs Aikido mokytis į „Aidą“), kurie mokosi kartu, lengviau suprasti savo klaidas ir iš jų mokytis, nes besimokant kažką atsimename, o ne pamirštame tik pasitreniravę ir išėję iš salės. Žinios tai jėga, bet jų neįgysime nesimokydami, mokykimės ir tobulėkime.
Dainius, stažas 2 metai
Į aikido atėjau prieš tris metus, neturėdama stipraus fizinio pasiruošimo. Pasitikėjimą kėlė aplinka, žmonės ir gera būsena lydinti tiek prieš, tiek po užsiėmimų. Neturėjau tikslo išmokti technikų tam, kad panaudočiau jas savigynai, stipresnis siekis buvo- pažinti save. Aikido praktikos metu, maksimaliai įsitraukdama į veiksmą, iš naujo susipažįstu su savo kūnu, jo reakcijomis. Nauja patirtis- darbas su partneriu. Per visa tai galima atpažinti savo įpročius, elgseną kasdieninėse gyvenimo situacijose ir tai keisti. Tačiau niekada nėra jausmo, kad jau išmokai, perpratai ir atlieki technikas. Visada lieka erdvė eiti vis gilyn ir vis naujai atrasti.
Irma, stažas 3 metai
Atėjau į Aikido ieškodamas sveikatos ir gero laiko praleidimo. Radau labai šiltą atmosferą, kurią labai branginu. Aikido treniruotės pasidarė kasdienybės dalimi, kurios nesinori praleisti. Ateinu pavargęs po darbų, o išeinu gera nuotaika, stresą išprakaitavęs ant tatamio. Maloniausia ir netikėčiausia dalis, kad mano 9-etė dukra jau trečius metus nesiduoda įkalbama pakeisti Aikido į ka nors labiau „mergaitišką”.
Julius, 3 metai
Buvau mažai girdėjęs apie Aikido, todėl nusprendžiau nueiti į vieną iš vykstančių užsiėmimų ir pažiūrėti kas tai yra. Tai, ką pamačiau, sužavėjo, o tai, ką pajutau, sunku nupasakoti žodžiais. Supratau, kad tai man labai artima – vertybės, požiūris į gyvenimą, mus supančią aplinką, asmeninį tobulėjimą. Lankau Manto Puodžiūno vedamus Aikido užsiėmimus ir labai džiaugiuosi, kad turiu šią galimybę. Rekomenduoju visiems, kurie vis dar ieško.
Kęstutis, 2 metai
Aikido atradau atsitiktinai, prieš tai nieko apie rytų kovos menus neišmaniau, bet visą laiką norėjau tai išbandyti. Pagaliau nusprendžiau tai padaryti – ir kažkokio atsitiktinumo dėka tai buvo būtent Aikido Aidas mokykla. Po metų užsiėmimų supratau, kad man labai pasisekė – kad tai buvo būtent Aikido, tai visiškai atitinka mano kaip žmogaus pasaulėžiūrą. Gyvenu labai intensyvų gyvenimą darbine prasme, bet į Aikido užsiėmimus mane tiesiog traukia ir jiems savaime atsiranda laikas mano tvarkaraštyje. Geresnė fizinė ir dvasinė savijauta, pokyčiai gyvenimo būde – tai tik kelios priežastys, kodėl Aikido. Užsiėmimai kartu yra ir iššūkis man pačiam, kuris priverčia tobulėti ir judėti į priekį.
Andrius, 2 metai
Nuo vaikystės žavėjausi budo, ne tik iš fizinės, praktinės pusės, bet ir iš dvasinės. Gyvenime teko lankyti Kyokushin karate užsiėmimus, kuriuose neradau to ko iš tiesų ieškojau. Tai buvo daugiau fizinė veikla, perdaug nesigilinanti į žmogų. Man Aikido yra visiškai priešinga praktika, kuri ugdo ne tik fizinį kūną ir technikų meistriškumą, bet ir žmogų kaip asmenybę, jo vidines savybes. Čia nėra vietos agresijai ir priešiškumui, visas mokymosi procesas yra grįstas pagarba ir nuoširdumu. „Aikido“ įdomus tuo, kad čia niekada nebus pabaigos ir neįmanoma prieiti kelio galo, tai daugiau gyvenimo būdas, kur galima visada atrasti kažką naujo, tobulinti save ir savo atliekamas technikas. Užsiėmimuose gautas žinias, kurias nuoširdžiai perteikia klubo „Aidas“ instruktoriai ir visi, kurie kartu praktikuoja, galima pritaikyti visuose gyvenimo situacijose: šeimoje, darbe, gatvėje. Manau, kad „Aikido“ praktika daro žmones geresniais, ką tikrai ilgainiui pastebi ir aplinkiniai. Užsiėmimai reikalauja daug kantrybės ir pastangų, tačiau viską atperka puiki fizinė savijauta, buvimas bendraminčių būryje bei įgytos žinios. Nuoširdžiai siūlau pabandyti ir atrasti daugybę nuostabių dalykų praktikuojant „Aikido“.
Giedrius, 3 metai
Vaikų grupių tėveliai
Motiejus labai dziaugiasi Aikido uzsiemimais. Tiesa pasakius ir mes , tevai taip pat. As ji raginau susidometi rytu kovos menais dar darzelyje. Ji domino, taciau niekad nesutiko nueiti i uzsiemimus. Mes nespaudeme. Tad mums buvo didelis netiketumas kuomet jis viena vakara po mokyklos, istrauke paraiska Aikido lankymui. Tai kad pats isdryso, nuejo ir susidomejo , manau ir yra pagrindine priezastis kad jam tai labai patinka. Namie jo elgsenoje ir pan., dideliu pasikeitimu nepastebejau. Isskyrus tai kad daznai kartoja pratimus, skaiciuoja japoniskai ar pan. Pasakoja , tiesa glaustai apie uzsiemimus. Taciau aiskiai supranta kad Aikido yra savigynai. Audrius
Mums (tėveliams) tikrai patinka aikido užsiemimai.Musu akimis per pastaruosius menesius pastebejome vaiko elgesio pokyčius,tapo labiau susikaupusi,pagerėjo kūno laikysena.Vaikas susidomėjo aikido treniruotėmis,nes labai patinka gausa bei įvairovė pratimų atliekamų uzsiemimų metu.Vaikas minėjo kad mokykloje kūno kulturos pamokose tokiu įdomių pratimų nėra. Neabejojame kad toks susidomejimas treniruotėmis yra trenerio dėka.Ačiū!
P.S. Andrėjos komentaras; nes treneris yra geras, draugiškas ir stiprus…
Andrius
Ačiū už aikido pamokas.Ernestas visu pirma labiau pradėjo pasitikėti savimi,tapo judresnis,ištvermingesnis, suprato ką reiškia siekti užsibrėžto tikslo.Jis norėtu būti visapusiškai tvirtas,mokėti apsiginti ir juo labiau apginti silpnesni ar skriaudžiamą žmogų.Tai sporto šaka kur siekti rezultatu reikia ne komandos dėka,o savo pasirengimu. Todėl manau,kad su laiku taps drausmingesnis,labiau savimi pasitikintis ,kas dabar jau jaučiasi. Virginijus
Iš Gabrieliaus sunkiai ką teištrauksi…Jam ten patinka viskas, ypač technikos.
Mano manymu, vaikams, ypač berniukams, labai svarbu disciplina, kurios aikido mokoma per pagarba tiek šiai tradicijai, tiek mokytojui, tiek vieni kitiems.
Jau po pirmųjų metu labai jaučiamas fizinis sustiprėjimas, tampa paprasčiau kalbėti apie kūno kultūros pastovų ir ilgalaikį lavinimą, kai vaikai mato vyresnius ar daugiau pasiekusius savo tarpe draugus. Taip pat puikus pavyzdys yra treneris bei jo sūnus. Labai gerai, kad nėra konkurencinių kovos dalykų, o kalbama apie savigyną. Vaikams tampa labiau suprantamos ilgalaikes, pastovios asmenines pastangos siekiant meistriškumo ir apie tai paprasčiau kalbėtis.
Jūratė
Dažnas žino, kad AIKIDO – rytų kovos menas, vienas iš gražiausių šiuolaikinių Japonijos kovos menų. Bet dažnas ir pagalvoja, kad tos kovos visai nereikalingos, kai pasaulyje ir taip daug smurto. Apsilankiusi Kęstučio vedamame užsiėmime pamačiau, jog tai iš tiesų yra MENAS. Menas ne tik kovoti – išmokti apsiginti be kraujo praliejimo, bet ir išmokti „minkštai”, be traumų pargriūti, jei tai neišvengiama, stiprinti savo sveikatą, įgyti pasitikėjimo savo jėgomis, galų gale – atsipalaiduoti, „pasikrauti” teigiama energija.
Jeigu bet kokią sportinę treniruotę lydi triukšmas, tai aikido užsiėmime vyravo susikaupimas ir ramybė. Treneriui nereikia kelti balso, kad sudrausmintų mokinius – drausmė aikido treniruotėse, matyt, yra norma, savaime suprantamas dalykas.
Išėjau puikios nuotaikos, treniruotė labai patiko, nors buvau tik stebėtoja.
Pradinių klasių mokytoja Rasa
Mano sūnus Danielius išbandė kelias sporto šakas. Vis dėlto, pasirinko aikido treniruotės. Manau, kad vaiką sudomino šių treniruočių nauda, poveikis kūnui ir dvasiai. Juk aikido praktika visapusiškai stiprina organizmą, lavina ištvermę, ugdo valią, suteikia pasitikėjimo savo fizine ir psichine jėga. Labai džiaugiuosi tokiu Danieliaus pasirinkimu!
Natalija