AIKIDO UKEMI

Pusę aikido treniruotės sudaro ukemi. Treniruotės kokybė labai priklauso nuo to, kaip yra atliekamas ukemi. Ko reikėtų siekti, kad treniruotė būtų naudingiausia? – šį klausimą uždavėme Hombu Dodzio šihanam.

Ukemi pagalba parodyti savo partnerio meistriškumą

Siodzi Seki shihan, 8 Dan

Aikido treniruotėse dirba ne tik tori, bet tori ir uke kartu, padėdami vienas kitam atlieka tą patį pratimą. Tai svarbu dar ir dėl to, kad neįmanoma iš karto atlikti tokį judesį, kurio siekiama (iš karto pasiekti trokštamą rezultatą). Reikėtų siekti, kad uke padėtų tori, ramiai ir klusniai atliktų ukemi, taip reikėtų dirbti daug ir dažnai (kaupti patirtį) ir pamažu artėti prie tokio judesio, kuris jums atrodo idealus.

Mano nuomone, pirmiausia, naujokai neturėtų galvoti, kad yra blogai, kai juos mėto. Paprastai žmogus, kuris yra metamas, priima šią situaciją nepalankiai, o norint tęsti treniruotes reikėtų išmokti gauti iš to malonumą. Todėl svarbiausia , kad tori nemestų taip, kad naujokams kiltų baimė. Aš manau, kad čia yra didelė instruktoriaus atsakomybė, jis turėtų įdėmiai sekti treniruotės eigą ir įspėti, jei veiksmai tampa pavojingi.

Be to, svarbu, kad naujokai greitai išmoktų technikas, bent jau bendrais bruožais. Jei žmogui tiesiog sakoma „krisk“ , jis nesupras, dėl ko privalo kristi, bet jei daromas ukemi, susijęs su technika (pagal tai, kaip atliekama technika), tai galima suvokti, suprasti kaip ir kodėl vyksta kritimas. Jeigu ukemi daromas tik dėl to, kad turi būti padarytas, praktiškai neįmanoma įsisavinti geros ukemi technikos.

Tobulėjant reikėtų mokytis atlikti ukemi greitesnių ir stipresnių metimų metu su skirtingais žmonėmis. Ukemi daromas dėl to, ir tik dėl to, kad tori juda, todėl uke privalo judėti taip, kad netrukdytų („neblokuotų“) tori judesiams. Jeigu ukemi yra daromas pagal išmoktą schemą, neįmanona reaguoti į tori judesius.

Galiausiai, esminė problema slypi tame, kaip treniruojamasi. Jeigu treniruojantis pasitelkiama fizinė jėga (jei abu partneriai įsitempia), tai geros treniruotės nebus. Taip atsitinka todėl jog treniruotė vyksta kata-geiko būdu (atidirbama užduota forma), todėl paprastai žinoma, koks bus sekantis judesys. Dėl to, jei žmogus nori sustabdyti judesį, tai padaryti labai paprasta. Tačiau taip elgiantis neįmanoma išmokti teisingo judesio. Toks būdas būtų priimtinas, jeigu reikėtų tik susikibti su partneriu ir jį numesti, bet norint išmokti techniškai teisingą judesį, tokia treniruotė netinkama.

Dažnai sutinkama žmonių, kurie teigdami, jog taip elgiasi dėl to, kad išmokytų partnerį ir ištobulintų jo techniką, sugriebia labai stipriai (šiurkščiai) ir stabdo („blokuoja“) partnerio judesį, bet šitokio metodo negalima pavadinti tinkamu. Esu įsitikinęs, kad jeigu laikui bėgant kūnas tampas vis mažiau judrus, vis tiek reikia stengtis judėti. Partneriui bus žymiai daugiau naudos, jeigu tyliai atliksite ukemi, nei dalinsite daug bergždžių patarimų. Be to, kadangi tokie žmonės patys ateina pasitreniruoti, tokia treniruotė nenaudinga ir jiems.

Nuovokus žmogus, veikiausiai, per dieną gali įsiminti dvi arba tris technikas, bet tai tik judesių seka. Vis dėlto, net žinant judesių seką, techniką pajausti galima tik įgijant patirties, atliekant techniką ir ukemi. Be to, įgijus patirties atliekant „paklusnų“ ukemi su daugeliu žmonių (labiau ar mažiau už jus patyrusių), tampa lengviau suvokti ar patys gerai darote techniką.

Treniruotės metu reikia gerbti savo partnerį ir atliekant ukemį galima jam leisti parodyti savo sugebėjimus. Reikėtų savo kūnu pajusti kaip partneris atlieka techniką ir jeigu jums tai patiko, paskui, kai patys atliksite metimą, pabandyti surasti tą judesį ir jį pritaikyti.

Manau, kad kasdieninėse treniruotėse turėtų vykti šio proceso kartojimas ir patirties kaupimas.

Seki šihano „Kontrolinis sąrašas“, pasiūlymai kaip patobulinti ukemi.

Visų pirma, ar uke suvokia, kad jis turi pulti? (Uke privalo suprasti, kad jis yra puolantysis)
Tiek užgriebimas, tiek smūgis yra ataka, puolimas. Kadangi nėra žmonių, kurie stvertųsi tuštumos, tai ir smūgis, kuris nepasiekia partnerio yra beprasmiškas. Be to, atakos metu yra būtina stabili ir tvirta stovėsena (kad galima būtų sutelki maksimalią jėgą), dėl to negalima pradėti atakos nepatikrinus maai (atstumo) ir kūno padėties (stovėsenos), neatkūrus stovėsenos po atakos. Uke praranda pusiausvyrą tik paveiktas partnerio jėgos. Negalima pulti tik dėl to, kad būtų atliktas ukemi.

• Užgriebiant už delno, reikėtų pradėti užgriebimą nuo mažojo piršto ir tvirtai suimti partnerio ranką.
Jeigu užgriebiant jėga paskirstoma į didįjį ir rodomąjį pirštus, tai užgriebimas ir technika iškart nutrūksta. Užgriebimą reikėtų pradėti nuo mažojo piršto ir tvirtai suimti tori riešą, delną prispaudus prie jo rankos. Tuo metu tori stengiasi judėti taip, kad nenutrauktų užgriebimo, o uke judėdamas stengiasi nepaleisti rankos.

Technikos metu nekeisti jėgos, kuria buvo atliktas užgriebimas
Jeigu tori pradeda judėti, o uke staigiai, judesio vidury, smarkiau užgriebia ir įsitempia, tai sustabdys tori judesį. Nepriklausomai nuo to ar atliekate tvirtą ir sunkų, ar švelnų užgriebimą, reikėtų nekeičiant jėgos išlaikyti tokį pat užgriebimą ir sekti partnerio judesius. Jeigu įpusėjus judesiui užgriebiama stipriau ir sustabdomas judėjimas, tai ne tik neleidžia tori parodyti savo meistriškumą, bet ir uke, nuo to laiko kai pradeda naudoti daugiau jėgos, nebegali greitai reaguoti į tori judesius.

• Judesys neapsiriboja vien tik ranka, kuri atlieka užgriebimą arba petimi, judėti privalo visas kūnas. 
Priimant partnerio jėgą, nederėtų įtempti peties, nes taip suvaržomas judesys, ypač tokių atvejų pasitaiko, atliekant katate dori ir riote dori atakas įtempiama alkūnė arba riešas ir ties tuo judeys pasibaigia. Nuo užgriebimo vietos, iš to taško, kuriame įvyksta kontaktas gaunama jėga privalo toliau pasklisti po visą kūną. Net jeigu jūs esate mažesni ar fiziškai silpnesni, būtina, pagal galimybes, nestabdyti tos jėgos ir nenutraukti partnerio judesio, o „priimti“ juos visu kūnu.

Užgriebimo taškas, kontakto su partneriu vieta visada privalo būti regėjimo lauke.
Darant ukemi būtina stengtis žiūrėti į savo užgriebimą ar kontakto su partneriu vietą. Tuo pačiu reikėtų ne koncentruoti žvilgsnį tik į tą tašką, o stengtis žiūrėti taip, kad regėjimo laukas būtų platus. Jeigu uke veidas atgręžtas ne į kontakto su partneriu tašką, tai tori gali su juo daryti bet ką (tampyti jį). Jeigu iškarto pasisukti į tą pusę, į kurią bus atliktas metimas, tai ukemi bus padarytas per anksti (savavališkai, neadekvačiai). Tačiau jeigu stengiamasi žiūrėti į kontakto tašką, tada yra lengviau su centru judėti paskui kontaktą ir dėka uke pastangų žiūrėti į kontaktą kiek įmanoma ilgiau, jis seks partnerio judesius tol, kol tai taps neįmanoma.

• Nedaryti ukemi atmestinai, netvarkingai
Kalbant apie atmestiną ukemi, turiu omenyje situaciją, pavyzdžiui kai partneris atlieka shihonage, uke tikisi tik shihonage ir juda pats (savavališkai, nepriklausomas nuo partnerio, be jokio ryšio su partneriu). Jeigu partneris ką nors pakeis, uke nesugebės sureaguoti. Su bet kokiu partneriu reikia dirbti rimtai ir susikaupus, kiekvieną kartą (kiekvienos technikos metu) nemažinant koncentracijos/dėmesingumo, tokiu būdu lavinti ir aštrinti savo jautrumą.

Prisiminimai apie ukemi
Jaunystėje, kai tik pradėjau dirbti Hombu Dodzio, stengiausi kuo daugiau dirbti su įvairiais sensėjais ir būti pasiruošęs atlikti ukemi visada, kai tik busiu pakviestas ir dėl to stengiausi daugiau judėti. Dirbant su kiekvienu sensėjumi, jausmas metimo metu yra labai skirtingas. Tie pojūčiai iki šiol išlikę mano sąmonėje.
Daug teko dirbti ir su sensėjumi Kisaburo Osawa (9 Dan). Sunku išreikšti žodžiais, bet tuo metu susidarydavo įspūdis, kad nebuvo nė mažiausia susidūrimo, tik visiškai tikslumas.
Žinoma, atlikti ukemi yra sudėtinga. Neaišku kokia bus technika ir kaip ji bus atlikta, o į ją reikia reaguoti visu kūnu. Kaip tik dėl to, dirbant su kiekvienu sensėjumi išlieka įvairūs pojūčiai, kurių kitaip praktiškai neįmanoma įgyti. Todėl ir aš stengiuosi kuo daugiau mėtyti žmones, kurie ateina į mano treniruotes.

Vertė: Jolanta Stefanovič